Sveiki Labiausiai tikėtina, kad jūsų kūdikis nerimauja dėl trauminės situacijos, taigi pasitikėjimo savo veiksmais ir žodžiais stoka. Dažnai daugelis tėvų daro vaiką tokiais reikalavimais, kurių jis negali patenkinti. Vaikas paprasčiausiai nesupranta, kaip ir ką jiems patikti, ir bando visomis priemonėmis siekti savo noro ir meilės. Tačiau, nepavykęs, jis supranta, kad jis niekada negalės įvykdyti visko, ką mama ir tėtis tikisi iš jo. Ir tada jis jaučiasi kaip pralaimėtojas, o ne kaip visi kiti, pradeda atsiprašyti už bet kokius veiksmus, kurie verkia dėl bet kokios priežasties.
Tėvų pernelyg didelė priežiūra taip pat neleidžia vaikui augti ir savarankiškai priimti svarbius sprendimus bei atlikti veiksmus. Priimdami sprendimus savo vaikui, tėvai tik stabdo jos vystymąsi.
Ką daryti? Visada būkite nuoseklūs savo veiksmuose ir švietimo metoduose, nedraudžiate vaikui dėl to, ką anksčiau leidote.
Atkreipkite dėmesį į individualius kūdikio gebėjimus, temperamentą. Neprašykite iš to, ką jis negali įvykdyti.
Jei vaikas beveik nevykdo jokios veiklos, dar kartą jam padėkite, jam padeda, ir norint pasiekti net menkiausią sėkmę, nepamirškite pagirti. Pasitikėkite vaiku, būkite sąžiningas su juo ir priimti jį kaip jis yra.
Jei žaidžiate su savo vaiku bendruose žaidimuose, bendraujate ir atsipalaiduojate su tėvais, sustiprinsite savo tikėjimą savo sugebėjimais, galimybėmis ir pasididžiavimo bei orumo jausmą.
Venkite bet kokio darbo greičio, geriau atlikti darbą lėtai, bet kokybiškai. Ir niekada palyginkite vaiką su kitais vaikais.
Prisidėti prie vaiko savigarbos gerinimo, dažnai jį giria netgi dėl mažų pasiekimų, nes jam tai labai svarbu.
Jei aukščiau pateiktos rekomendacijos jums nepadeda, pasitarkite su vaiko psichologu, kad surastumėte šio elgesio priežastį. Visi geriausi!